Pamiršote slaptažodį?     Jungtis per FB
Vartotojo vardas: Slaptažodis:
2017-10-11     (komentarų: 0)
     Daugelyje šalies daugiabučių kiemų rasti vietą automobiliui vis dar sudėtinga. Tai ypač pastebima šalia senesnės statybos daugiabučių esančiose stovėjimo aikštelėse. Dėl to kyla ir nemažai problemų: tenka automobilius statyti toliau nuo namo, šalikelėse, o jei ir pavyksta rasti laisvą vietą, ankštos aikštelės gali tapti smulkių eismo įvykių arba konfliktų tarp kaimynų priežastimi.
     Vienas iš tokios problemos sprendimų – vieninga daugiabučio bendruomenė. Tai bendras namo gyventojų susitarimas dėl transporto priemonių statymo kieme, tvarkinga stovėjimo aikštelė – dalykai, kurie lengviau įgyvendinami bendrijose.

     Straipsnis šia tema – 15min tinklalapyje.
2017-09-29     (komentarų: 0)
Nuomojant bei nuomojantis būstą turėtų būti svarbi ne tik nuomos kaina, bet ir žalos atlyginimo klausimas nelaimės atveju.
Baiminantis nuostolių visada galima apdrausti nuomojamą būstą, taip pat apdraudžiant būstą apsidrausti ir, apsaugant kaimynus, civilinės atsakomybės draudimu.
Labai svarbi yra nuomos sutartis, kuri turėtų spręsti klausimus, kylančius nuomininkui ir nuomotojui.
Joje turėtų būti surašyti pagrindiniai dalykai: sutartį sudarančių šalių pareigos, nuomojamo būsto būklė, įvardinti jame esantys daiktai.

Daugiau šia tema – 15min tinklalapyje.
2017-09-26     (komentarų: 0)
Keičiantis šildymo PVM tarifams ir nuo birželio pasikeitus gaunamos kompensacijos už šildymą skyrimo tvarkai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sukūrė skaičiuoklę, kuria galima pasitikrinti ar jums priklauso kompensacija už šildymą bei kokio dydžio ji turėtų būti. Kompensacijas turėtų gauti tie asmenys ir šeimos, kurios šildymui išleidžia daugiau nei dešimtadalį pajamų. Pasak ministerijos, tokių gyventojų yra apie 200 tūkstančių. Kita naujovė ta, kad dabar prašymą dėl šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų skyrimo galima pateikti ir internetu.

Išsamesnė informacija – LRT.lt vaizdo reportaže bei naujienoje.
2017-09-21     (komentarų: 0)
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis oras gyvenamosiose patalpose gali būti 4–6 kartus labiau užterštas nei lauke. Didžiąją laiko dalį praleidžiame uždarose vietose – esame veikiami pastatų mikroklimato. Todėl būnant tokiose patalpose svarbu, kad oras jose būtų švarus, nes kitu atveju tai gali sukelti ilgalaikių sveikatos sutrikimų.
Gerą namo mikroklimatą lemia keletas veiksnių: kokybiškai atlikti statybos ir renovacijos darbai (svarbu, kad būtų parinktos tinkamos statybinės medžiagos), tvarkingai įrengtos šildymo ir vėdinimo sistemos. Tai ypač svarbu gyvenantiems senesniuose pastatuose, nes tokių pastatų vėdinimo sistemos nebėra efektyvios ir juose dulkėmis, pelėsiais bei kenksmingomis medžiagomis užterštas oras išsilaiko ilgiau.

Daugiau apie šią problemą – LRT.lt straipsnyje.
2017-09-18     (komentarų: 0)
Asmenys, kurie turi įsigiję ir gyvena komercinės paskirties pastate rizikuoja, jog jų patalpos gali būti apmokestintos ir kad paslaugų teikėjai taikys verslui nustatytus komunalinių paslaugų tarifus. Prieš keletą metų nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai aktyviai siūlė pirkti butus, kurių paskirtis buvo įregistruota kaip svečių ar poilsio namai. O tai – ne gyvenamosios paskirties pastatai, todėl juos statant keliami mažesni reikalavimai. Nors dabar tokių pastatų rinka ir nebėra populiari, tačiau anksčiau komercinės paskirties būstą įsigijusiems asmenims nėra garantijų, kad jie nebus papildomai apmokestinami.
Atvejus, kai negyvenamosios patalpos parduodamos kaip butai imta viešinti, taip pat bausti gudraujančius NT rinkos dalyvius. Savivaldybės pradėjo prieš išduodamos statybos leidimus griežčiau vertinti statybų projektus.

Straipsnį šia tema rasite „Lietuvos žinių“ svetainėje.
2017-09-14     (komentarų: 0)
Gegužės mėnesį Seime buvo priimtas sprendimas nuo birželio 1 panaikinti lengvatinį 9 % PVM tarifą šildymui. Tačiau šiandien Vyriausybė vėl teikia naujus pasiūlymus keisti PVM tarifą nuo spalio 1, o vėliau ir nuo kitų metų sausio 1 dienos. Finansų ministerijos siūlymu buvęs 9 % PVM tarifas šildymui galiotų tris paskutinius šių metų mėnesius – spalį–gruodį, o nuo sausio 1 didėtų iki 15 %.
Laikinai grąžinti lengvatą siūloma atsižvelgus į žmonių norus bei esant finansinei galimybei.
Vėl keisti tarifą nuo kitų metų žadama dėl to, jog planuojama nuo 2018 m. turėti du lengvatinius tarifus – 5 ir 15 procentų.

Apie šį siūlymą ir PVM tarifą šildymui išsamiau skaitykite delfi.lt naujienoje.
2017-09-11     (komentarų: 0)
Iš sostinės daugiabučio namo gyventojų reikalaujama sumokėti už darbus, kuriuos buvo žadėta atlikti nemokamai.
Ši istorija prasidėjo šių metų pavasarį kai buvo tvarkomas namo, esančio Žemaitijos gatvėje, stogas. Tąsyk, gyventojams pasiteiravus, namo administratoriaus buvo pažadėta, jog tvarkant stogą kartu bus nemokamai atlikti ir lietaus nutekėjimo sistemos keitimo darbai. Tačiau, pasirodo, už tai gyventojai vėliau vis tiek gavo sąskaitas, o namo gyventojos teigimu, šie darbai dar buvo atlikti ir nekokybiškai.
Jei atlikti darbai nepatenka į techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą, prieš juos atliekant primiausia turi būti gautas butų savininkų pritarimas.
Tokių nemalonių situacijų būtų galima lengviau išvengti, jei namo gerove rūpintųsi ne svetimas asmuo – administratorius, o patys gyventojai – bendrija.

Išsamiai apie šią istoriją 15min straipsnyje.
2017-09-04     (komentarų: 0)
Remiantis LR civilinio kodekso pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatomis, pardavėjas visais atvejais garantuoja daikto kokybę bei atsako už daikto trūkumus.
Naujame name pastebėjus statybos broką reikia kreiptis į pardavėją. Tačiau jei pardavėjas yra bankrutavęs arba nebevykdo savo veiklos, tada kreiptis reikia į rangovą arba statytoją.
Jei po kreipimosi namo / buto trūkumai lieka nepašalinti, pirkėjas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų atsakingą asmenį pašalinti namo defektus.

Daugiau apie tokią situaciją – valstietis.lt svetainėje.
2017-09-04     (komentarų: 0)
Sostinėje netrukus prasidės daugiabučių namų administratorių rinkimai, kuriuos organizuos ir prižiūrės Vilniaus savivaldybė. Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas savo pranešime teigia, jog šiems rinkimams priešinasi tik keletas dabar namus administruojančių įmonių, kurios yra tuo suinteresuotos.
Šie rinkimai rengiami, nes 2018 m. sausio 1 dieną baigiasi penkerių metų terminas, kuriam 2012 metais buvo paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai.
Svarbu yra tai, kad teisė spręsti ar keisti administratorių į kurį nors kitą, ar pasilikti senąjį priklausys patiems butų savininkams. Taip yra sudaromos palankios sąlygos gyventojams pakeisti jų lūkesčių neatitinkančius ir savo pareigų nevykdančius administratorius.

Visą Vilniaus miesto vicemero pranešimą galite rasti delfi.lt portale.
2017-08-29     (komentarų: 0)
Kaune esančio daugiabučio namo administratorius švaistosi nepagrįstais reikalavimais. Atnaujinus daugiabučių kvartalą jo gyventojai nusprendė pagražinti ir aplinką – pasodinti kieme gėlių. Tačiau tai padarius namą administruojanti įmonė pradėjo grasinti, jog gėlynai įrengti neteisėtai, be projekto ir jų savarankiškai nepašalinus tai atliks namo administratorius, o šalinimo išlaidos bus išdalintos visiems namo gyventojams.
Pasirodo, jog tokie administratoriaus pasisakymai nepagrįsti: apie planus šalia namo sodinti augalus reikia pranešti Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriui, tačiau jokių specialių projektų nereikia. Augalų išrauti taip pat nereikia, tereikia apie juos pranešti, o specialistams patikrinus, kad želdiniai pasodinti tinkamai, jie gali ir toliau augti.

Plačiau apie šią istoriją – lrytas.lt straipsnyje.
2017-08-29     (komentarų: 0)
Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje, istorinio paveldo puoselėjimas bei tvarkoma aplinka – dalykai, kuriuos pastebi bei įvertina ir užsieniečiai. Žinomas Rusijos tinklaraštininkas palygino netoli esančius Lietuvos ir Rusijos miestus. Sovetską (Tilžę) ir Tauragę skiria vos 30 kilometrų, tačiau miestų skirtumai – akivaizdūs. Išpuoselėtos ir tvarkingos vietos Lietuvoje bei daugelis renovuotų senų sovietinių daugiabučių sukuria malonų įspūdį.
Tai parodo, kad ir toliau atnaujindami namus, rūpindamiesi savo gyvenamąja aplinka kuriame gražų savo šalies įvaizdį bei tolstame nuo senojo sovietinio palikimo.

Daugiau apie tai – „Lietuvos žinių“ naujienoje.
2017-08-29     (komentarų: 0)
Kai kuriems Vilniaus senamiesčio daugiabučių namų gyventojams pasistatyti automobilį savo namo kieme gali būti neįveikiamas uždavinys. Namų kiemuose įrengtos stovėjimo aikštelės yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančioje žemėje, todėl visi asmenys gali ten statyti savo automobilius nepriklausomai nuo to ar automobilio savininkas gyvena name, ar ne.
Tačiau nepageidaujamų transporto priemonių skaičių kiemuose savo iniciatyva gali sumažinti patys gyventojai – reikia įsteigti daugiabučių namų savininkų bendriją. Bendrijai priskirtame ir suformuotame žemės sklype galima nustatyti namo gyventojus tenkinančią automobilių stovėjimo tvarką, taip pat atsiranda galimybė įvesti vietinę rinkliavą už automobilių stovėjimą.

Apie šią problemą ir jos sprendimus – tv3.lt naujienoje.
2017-08-28     (komentarų: 0)
Daugiabučio gyventojams nusprendus atsinaujinti būstą, kuris yra priskirtas prie kultūros paveldo objektų, reikia tai daryti kartu bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu (KPD) prie Kultūros ministerijos. Visi kultūros paveldo objektai (bei jų vertingosios savybės) yra skirtingi, todėl skiriasi ir jų remontas bei modernizavimo planas. Taip pat, priklausomai nuo pastato, jo restauravimui lėšų gali skirti ir KPD.
Tokius daugiabučius atnaujinti galima, tačiau visi darbai turi būti atliekami tik suderinus juos su KPD.

Patikrinti, ar daugiabutis patenka į saugomų objektų sąrašą, galima Kultūros vertybių registre įvedus namo adresą.

Išsamiau šia tema – 15min straipsnyje.
Istoriją apie sėkmingą kultūros paveldui priklausančio daugiabučio renovaciją galite rasti kitoje 15min naujienoje.
2017-08-22     (komentarų: 0)
Klaipėdos gyventojai nepatenkinti kai kuriuose daugiabučiuose vis dar esančiomis buitinių atliekų šachtomis. Šie sovietmečio įrenginiai, kurie dabar dažniau sukelia problemų nei duoda naudos, buvo užvirinti ir nebenaudojami. Tačiau, pasirodo, jog kai kur jie dar yra išlikę. Klaipėdos savivaldybė yra pasiruošusi patikrinti ir įvertinti tokias šachtas bei imtis priemonių situacijos gerinimui. Taip pat visuose uostamiesčio daugiabučių namų kvartaluose yra numatyta dar šiemet pradėti požeminių konteinerių aikštelių projektavimą, o nuo kitų metų jas ir įrenginėti.

Plačiau apie tai – dienraščio „Klaipėda“ straipsnyje.
2017-08-22     (komentarų: 0)
Šilutėje vieno daugiabučio namo gyventojai pasidalino į dvi dalis: vieni pasisako už vaizdo kamerų įrengimą namo kieme, kiti tam priešinasi. Didžiajai namo laiptinės gyventojų daliai pritarus buvo įrengtos kameros, kurios stebi įėjimą ir kiemą. Daliai gyventojų kyla klausimas ar jie privalo mokėti už kamerų įrengimą ir ar nepažeidžiamos jų privačios teisės. Šia istorija domėjosi ir laikraštis „Šilokarčema“, kurio straipsnyje kalbama apie vaizdo kamerų įrengimą daugiabutyje ir ar tai neprieštarauja Asmens duomenų teisės apsaugos įstatymui.

Daugiau šia tema – šiame straipsnyje.
2017-08-14     (komentarų: 0)
Kokių situacijų būtų galima lengviau išvengti, jei savo name tvarkytųsi ir sprendimus priiminėtų patys gyventojai?
Tauragėje vieno daugiabučio namo gyventojai pasipiktinę dėl būstą administruojančios įmonės naujai įdėtų laiptinės durų. Pasirodo, šių durų, kurios įrengtos iš laiptinės gyventojų sukaupto mokos fondo, slenkstis neįgaliajam – neįveikiamas. Pro jas neįgaliajam tiek įvažiuoti, tiek išvažiuoti nėra galimybės. Durų įrengimo darbai dar nėra iki galo baigti, tad, daugiabutį namą administruojančios bendrovės atstovo teigimu, gavus gyventojų pritarimą duris būtų galima įrengti kitaip.

Išsamiau apie tai – „Tauragės kurjerio“ straipsnyje.
2017-08-08     (komentarų: 0)
Pagal užregistruotus nusikaltimus pirmoje vietoje neatsitiktinai yra vagystės: (iš) automobilių, kitų transporto priemonių ir, žinoma, iš butų, gyvenamųjų namų. Tam kad netaptumėte ilgapirščių auka, 15min pateikia patarimus, kurie gali jums praversti. Svarbu žinoti ir tai kad prieš vagystei įvykstant galima pastebėti jos planavimo ženklus: dažni atsitiktiniai telefono skambučiai, nepažįstamų žmonių vizitai ar įtartini automobiliai šalia namo – neretai prieš nusikaltimą vagys atidžiai stebi būstą ir renka informaciją. Svarbu, net ir trumpam išeinant, užrakinti namų duris, išvažiuojant toliau uždaryti langus, balkono duris, taip pat socialiniuose tinkluose apie išvykimą geriau skelbti jau tik po kelionės.

Daugiau informacijos apie namų saugumą – 15min straipsnyje.
2017-07-31     (komentarų: 0)
Neseniai buvo skelbta istorija apie Palangos daugiabučio namo bendrijos pirmininką, iš kurio telefoniniai sukčiai sugebėjo išvilioti ne tik jo, bet ir visos bendrijos pinigus.
Šią istoriją išgirdęs UAB „Skaidri apskaitos sistema“ vadovas Remigijus Nemira pasidalijo savo patirtimi su naujienų portalu 15min. Prieš keletą mėnesių jo, buvusio bendrijos pirmininko, kontaktus iš kažkur gavę sukčiai bandė išvilioti prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis. Sulaukęs tokio skambučio R. Nemira greitai suprato, kad jam skambinantys asmenys veikiausiai – telefoniniai sukčiai, ir įrašė pokalbį. Iš beveik pusvalandžio trukmės įrašo galima pamatyti, jog sukčiai tam ruošiasi iš anksto: nurodo įvairius vardus, skaičius, susitikimo policijos komisariate laiką, turi įrašytą ir pokalbiuose su banku skambančią melodiją.
„Manau, kad prevencijos tikslais jį turėtų perklausyti visi. Svarbu suvokti, kaip gudrumu jie įveikia žmogų, lyg ir nieko blogo neklausia, tačiau sugeba galop gauti, ko nori“ – apie pokalbio įrašą atsiliepia Remigijus Nemira.

Išsamiau apie šią istoriją paskaityti ir išgirsti visą pokalbio įrašą galite 15min straipsnyje.
2017-07-31     (komentarų: 0)
Praeitą savaitę sostinės savivaldybės taryba patvirtino penktadaliu mažinanti geriamojo vandens kainą Vilniaus gyventojams. Tikimasi, kad naujos kainos įsigalios jau rudenį. Toks sprendimas priimtas po to, kai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija pritarė bendrovės „Vilniaus vandenys” siūlymui mažinti daugelio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Galimybę mažinti kainą sudarė sėkmingai įgyvendintos efektyvumo didinimo priemonės, lėmusios ženkliai mažesnes bendrovės veiklos sąnaudas.
Daugiabučių gyventojams paslaugų kaina mažės nuo 1,71 iki 1,36 Eur už kubinį metrą.

Plačiau apie tai – LRT.lt naujienoje.
2017-07-31     (komentarų: 0)
Kaune esančių daugiabučių bendrijų pirmininkai įtaria, jog buvo apgauti. Anksčiau jau iš Vilniaus ir Klaipėdos gyventojų bandžiusi pasipelnyti bendrovė „Būsto priežiūra“ (arba „Būsto aptarnavimas“) pasiekė ir Kauną. Ši įmonė ne tik turi sulaukusi įvairių gyventojų ir bendrijų pirmininkų skundų, bet ir teikia melagingą informaciją: savo interneto svetainėje buvo prisistačiusi kaip Lietuvos respublikinių būsto valdymo priežiūros rūmų narė, nors šiai asociacijai niekada nepriklausė; taip pat jai nėra išduotas atestatas, suteikiantis teisę eksploatuoti energetikos įrenginius.
Kauno daugiabučių namų bendrijų pirmininkai neatgauna patikėtų bendrijos dokumentų, kuriuos minėta įmonė prižadėjo sutvarkyti taip pat nėra teikiamos paslaugos už kurias buvo sumokėta.
Susidūrus su neaiškias paslaugas teikiančiomis bendrovėmis visada derėtų pasidomėti jų veikla, atsiliepimais.

Išsamiau šia tema – Kauno dienos straipsnyje.
2017-07-31     (komentarų: 0)
Didžioji dalis Lietuvos miestų gyventojų gyvena senesnės nei 1990 m. statybos daugiabučiuose, kuriuos statant nebuvo kreipiamas dėmesys į žaliąsias erdves ar poilsio zonas. Šiandien jaučiamas tokių erdvių trūkumas: apklausos duomenimis beveik pusei Lietuvos gyventojų jų trūksta, o trečdalis norėtų kad ant jų daugiabučio stogo būtų įrengta terasa, skirta laisvalaikiui. To labiausiai norėtų Klaipėdos ir Vilniaus gyventojai.
Kadangi buto vidų galima susitvarkyti, o žaliosios erdvės taip paprastai neįrengiamos, todėl perkant būstą joms skiriamas didesnis dėmesys.

Išsamiau šia tema – lrytas.lt straipsnyje.
2017-07-31     (komentarų: 0)
Uostamiestyje intensyviai įrenginėjamas apšvietimas daugiabučių namų kiemuose, įsibėgėja Klaipėdos daugiabučių kiemų infrastruktūros gerinimo programa. Šia programa siekiama užtikrinti didesnį saugumą daugiabučių namų teritorijose, ateityje planuojama įrengti ir daugiau vietų automobiliams namų kiemuose.
Dalyje teritorijų apšvietimo įrengimo darbai jau baigti, kitoms – rengiami apšvietimo projektai. Šiuo metu taip pat vyksta procedūros dėl papildomų vietų automobiliams statyti daugiabučių kiemuose projektavimo. Preliminariai skaičiuojama, kad Klaipėdos miesto daugiabučių kiemuose bus galima įrengti per 1000 papildomų vietų automobiliams. Šiuos darbus planuojama pabaigti iki 2018-ųjų pabaigos.

Apie daugiabučių kiemų infrastruktūros gerinimą Klaipėdoje – 15min naujienoje.
2017-07-31     (komentarų: 0)
Renovacija Lietuvoje nėra naujas dalykas, tačiau atsiranda naujas siekis – kvartalinė renovacija. Svarbu taupyti energiją ne tik viename name, bet ir visame mieste. Aplinkos ministerijos vadovai teigia, kad neseniai priimtas įstatymas, kuris nustato 30 proc. subsidiją statybos rangos darbams ir 100 proc. subsidiją projektavimui, administravimui ir techninės priežiūros paslaugoms, turėtų padėti pritraukti privačias lėšas, kuriomis galėtų būti finansuojami renovacijos projektai.
Atnaujinus vieną pastatą jis taupo energiją, tačiau energinio efektyvumo miesto mastu nėra, o tą galėtų pakeisti kvartalinė renovacija.
Kvartalų renovacijos programos parengtos ir pradėtos įgyvendinti jau trijose savivaldybėse (Birštono, Utenos ir Šiaulių).

Išsiamiau šia tema – 15min straipsnyje.
2017-07-31     (komentarų: 0)
Nuo kitų metų sostinės gyventojai turės patys pasirinkti naujus daugiabučių namų administratorius arba įsteigti namo bendriją. Vilniaus daugiabučių gyventojams namo administratoriai buvo priskirti 2012 metais. Visi patalpų savininkai gaus balsavimo biuletenius ir informacinius raštus, kaip vyks naujo namo administratoriaus rinkimas bei informaciją apie visas Vilniuje daugiabučių namų administravimą vykdančias įmones.
Tačiau ekspertų nuomone, tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybė gali siekti perimti daugiabučių administravimo rinką iš privataus verslo, iškyla interesų konflikto rizika. Vilniaus vicemeras atsakydamas į tai teigia, jog baigiantis penkerių metų administratoriaus paskyrimo terminui, surengti rinkimus savivaldybę įpareigoja teisės aktai, taip pat tai, jog dabartinė rinka neatitinka lūkesčių.

Daugiau apie tai – Lietuvos žinių straipsnyje.
2017-07-20     (komentarų: 0)
Telefoniniai sukčiai Lietuvoje nėra naujiena, tačiau šį kart nuo jų nukentėjo visa bendrija. Bendrijos pirmininkui paskambinę ir pareigūnais prisistatę sukčiai sugebėjo pasisavinti ne tik bendrijos pirmininko, bet ir visos bendrijos pinigus. Iš į nemalonią situaciją patekusio pirmininko bendrija reikalauja grąžinti pinigus, tačiau pirmininkui tai per didelė našta.
Telefoniniai sukčiai skambindami dažniausiai apsimeta ir prisistato policijos pareigūnais, bankų darbuotojais, artimais giminaičiais, valstybės darbuotojais, praneša apie neva atsitikusią nelaimę, nusikaltimą. Sulaukus įtartino skambučio svarbu žinoti, kad policija niekada nesprendžia iškilusių piniginių problemų. Nereikia skubėti vykdyti skambinančiojo nurodymų, derėtų patiems susisiekti su artimuoju, neatskleisti savo konfidencialių duomenų. Kilus įtarimui, jog jus bandoma apgauti, skambinkite Bendruoju pagalbos telefonu 112.

Plačiau šia tema – 15min straipsnyje.
2017-06-28     (komentarų: 0)
Kiekvieną vasarą vagysčių skaičius Lietuvoje padidėja. Jos įvyksta tada kai nieko nėra namuose, tad atostogų metas labai tinkamas laikas ilgapirščiams. Vagystės iš patalpų tampa tobulesnės, o vagys išmanesni. Naudojamos įvairios sekimo priemonės, renkama informacija apie name gyvenančius asmenis. Išnagrinėjama aplinka, gyvenimo būdas, judėjimas.
Labai svarbu atsargiai ir atsakingai elgtis socialiniuose tinkluose. Apie kelionę geriau pranešti iš jos grįžus nei prieš išvažiavimą. Svarbu viešai neskelbti ir kitų privačių duomenų apie save, kurie gali padėti nusikaltėliams jus sekti.

Išsamiau apie namų saugumą – LRT.lt vaizdo reportaže.
2017-06-28     (komentarų: 0)
Po mėnesio pradžioje įvykusio gaisro Londone Vilniaus meras R. Šimašius ragina griežtinti reikalavimus medžiagoms, kurios naudojamos aukštesnių nei penkių aukštų daugiabučiuose namuose ir siekia, jog sostinės gyventojai būtų informuoti apie nesaugiai pastatytus ar renovuotus gyvenamuosius namus.
Aplinkos ministro K. Navicko teigimu situacija Vilniaus daugiabučiuose yra gera, tačiau į juos bus kreipiama daugiau dėmesio.
Namai Vilniuje yra reguliariai tikrinami, o radus pažeidimus yra skiriamos baudos.

Daugiau šia tema – 15min tinklalapyje.
2017-06-28     (komentarų: 0)
Vilniaus senamiesčio gyventojų kiemai tampa erdvesni, o automobilių statymas tvarkingesnis. Dalyje sostinės senamiesčio kiemų jau keletą mėnesių apmokestinamas automobilių stovėjimas. Toks mokestis buvo pritaikytas dėl to, jog vairuotojai bandydami išvengti mokamo stovėjimo statydavo savo automobilius gyvenamųjų namų kiemuose. Matant sėkmingą pavyzdį planuojama ir toliau apmokestinti tokį stovėjimą. Gyventojai, kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę apmokestintų kiemų namuose gali įsigyti leidimus automobiliams statyti. Inicijuoti mokamą stovėjimą gali daugiabučio namo bendrija arba gyventojų iniciatyvinė grupė.

Plačiau apie tai – alfa.lt straipsnyje.
2017-06-19     (komentarų: 0)
Dažnai net nesusimąstome, o jei ir pagalvojame atrodo, kad lauko tualetų Lietuvoje yra likę nebent tik kaimuose. Tačiau pasirodo, jog net 58 Lietuvos miestuose ar gyvenvietėse turinčiose daugiau nei 2 tūkst. gyventojų nėra visiškai užtikrinta, kad jose veiktų ir visiems būtų prieinama centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema. Dėl šios priežasties Europos Komisija prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo procedūrą, o bauda nepašalinus šio pažeidimo gali siekti milijonus eurų.
„Vilniaus vandenų” komunikacijos skyriaus vadovas įvardija dvi pagrindines priežastis dėl kurių gyventojai nesijungia prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Pirma tai, kad kiti jau patys būna įsirengę individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, antra – dalis gyventojų neišgali į tokias sistemas investuoti.

Išsamiau apie šią problemą – delfi.lt straipsnyje.
2017-06-13     (komentarų: 0)
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktais duomenimis apie 4 tūkst. gyventojų nedeklaravo iš nuomos gautų pajamų ir taip galimai nesumokėjo daugiau kaip 15 mln. eurų mokesčių.
Tokia išvada buvo padaryta išanalizavus būsto nuomos skelbimus ir gautą informaciją susiejus su pajamų mokesčio deklaracijomis.
Dėl šios priežasties, matant, jog pajamos nedeklaruojamos ir išliekant tokiai pačiai tendencijai, yra žadama per artimiausius dvejus metus intensyvinti tokių nuslėpiamų mokesčių paiešką.

Apie nelegalią būsto nuomą – LRT.lt naujienoje.

...

Puslapio krovimas: 0.0137 sek.