Konsultacijos / MOKESČIAI / Kaip paskirstomi (priskaitomi) mokesčiai bendrijoje
Mūsų namo visi mokesčiai (už suteiktas paslaugas bei priežiūrą, atlyginimui apmokėti) paskirstomi proporcingai kiekvieno savininko daliai (pagal naudingąjį plotą), pagal Civilinį kodeksą 4.82 str. Namo rūsyje yra įrengti sandėliukai, kurių plotas yra skirtingas. Sandėliukų plotas yra nuo 2,3 kv.m iki 11 kv. m. VĮ Registrų centro išduotame butų sąraše nurodyta sandėliukų plotas ir rašoma, kad butas su rūsiu. Koks plotas laikomas naudingu, butų savininkų atveju, t.y. kokį plotą vertinti, taikant proporcingumo principą bendrų mokesčių skaičiavimui - ar tik butų, kaip nurodyta RC išraše ar pridedant ir rūsių plotus.
Neredaguotas klausimas:
Mūsų namo visi mokesčiai (už suteiktas paslaugas bei priežiūrą, atlyginimui apmokėti) paskirstomi proporcingai kiekvieno savininko daliai (pagal naudingą plotą), pagal Civilinį kodeksą 4.82 str. Namo rūsyje yra įrengti sandėliukai, kurių plotas yra skirtingas. Sandėliukų plotas yra nuo 2,3kv.m iki 11 kv. m. VĮ Registrų centro išduotame butų sąraše nurodyta sandėliukų plotas ir rašoma, kad butas su rūsiu. KLAUSIMAS Koks plotas laikomas naudingu, butų savininkų atveju, t.y. kokį plotą vertinti, taikant proporcingumo principą bendrų mokesčių skaičiavimui - ar tik butų, kaip nurodyta RC išraše ar pridedant ir rūsių plotus.
Mūsų namo visi mokesčiai (už suteiktas paslaugas bei priežiūrą, atlyginimui apmokėti) paskirstomi proporcingai kiekvieno savininko daliai (pagal naudingą plotą), pagal Civilinį kodeksą 4.82 str. Namo rūsyje yra įrengti sandėliukai, kurių plotas yra skirtingas. Sandėliukų plotas yra nuo 2,3kv.m iki 11 kv. m. VĮ Registrų centro išduotame butų sąraše nurodyta sandėliukų plotas ir rašoma, kad butas su rūsiu. KLAUSIMAS Koks plotas laikomas naudingu, butų savininkų atveju, t.y. kokį plotą vertinti, taikant proporcingumo principą bendrų mokesčių skaičiavimui - ar tik butų, kaip nurodyta RC išraše ar pridedant ir rūsių plotus.
Klausimą uždavė: Eugenijus, 2023-02-21
Paskutinė redakcija: 2023-02-21
Reitingas: (balsavo 0)
Paskutinė redakcija: 2023-02-21
Reitingas: (balsavo 0)
Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai... Apskaitoje taikomas butų naudingasis plotas, kitų patalpų (kai nėra nurodomas naudingasis plotas) - bendrasis plotas.
Naujos statybos namuose visos kitos patalpos, tokios kaip sandėliukai ar garažai, įprastai būna įregistruotos atskiru unikaliu numeriu, būna nurodytas tų patalpų plotas ir jos būna valdomos nuosavybės teise. Klausimų kyla mažiau, visų nuosavybės objektų plotai įtraukiami į apskaitą.
Jeigu senos statybos pastato, kuriame bendrojo naudojimo rūsio patalpos pasidalintos kaip sandėliukai, nors vienas iš savininkų pareikštų norą tų sandėliukų plotus priskaityti proporcingai skirstant mokesčius, siūlytume tuos sandėliukus inventorizuoti ir jų plotus irgi taikyti apskaitoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 nutartyje pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.82 straipsnio 5 dalies (nuo 2013 m. sausio 1 d. − 7 dalis) nuostatos taikymo aiškinimas. Aiškindamas minėtoje Civilinio kodekso nuostatoje įtvirtintą proporcingumo principą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Pažymėjo, kad šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko turimas (užimamas) plotas ir, nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą, teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimo dažnumas, intensyvumas ir pan. Be to, šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad priešingas aptariamos teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus buto ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu, kad šiai teisės normai taikytinas reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą.
Naujos statybos namuose visos kitos patalpos, tokios kaip sandėliukai ar garažai, įprastai būna įregistruotos atskiru unikaliu numeriu, būna nurodytas tų patalpų plotas ir jos būna valdomos nuosavybės teise. Klausimų kyla mažiau, visų nuosavybės objektų plotai įtraukiami į apskaitą.
Jeigu senos statybos pastato, kuriame bendrojo naudojimo rūsio patalpos pasidalintos kaip sandėliukai, nors vienas iš savininkų pareikštų norą tų sandėliukų plotus priskaityti proporcingai skirstant mokesčius, siūlytume tuos sandėliukus inventorizuoti ir jų plotus irgi taikyti apskaitoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 nutartyje pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.82 straipsnio 5 dalies (nuo 2013 m. sausio 1 d. − 7 dalis) nuostatos taikymo aiškinimas. Aiškindamas minėtoje Civilinio kodekso nuostatoje įtvirtintą proporcingumo principą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Pažymėjo, kad šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko turimas (užimamas) plotas ir, nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą, teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimo dažnumas, intensyvumas ir pan. Be to, šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad priešingas aptariamos teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus buto ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu, kad šiai teisės normai taikytinas reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą.
Komentarų dar nėra. Būkite pirmi - pakomentuokite!
Komentuoti