Bendrijos įstatuose įprastai būna įrašyta, kad bendrijos narys turi teisę: 1. Dalyvauti visuotiniame bendrijos narių susirinkime ir balsuoti priimant sprendimus; 2. Vadovaudamasis CK 2.89 straipsniu, paprastos rašytinės formos balsavimo teisės perleidimo sutartimi perleisti kitam asmeniui teisę balsuoti bendrijos narių susirinkimuose; sutartimi gali būti perleistos ir kitos bendrijos nario turimos neturtinės teisės, išskyrus išimtinę bendrijos nario pasyviąją teisę būti išrinktam bendrijos organo nariu; paprastos rašytinės formos balsavimo teisės perleidimo sutartis įsigalioja nuo jos turinio atskleidimo bendrijos pirmininkui, ši sutartis neprivalo būti patvirtinta notaro; 3. Įgalioti kitą asmenį dalyvauti bendrijos veikloje jo vardu, nurodydamas įgaliojimo terminą ir įgaliojimu suteikiamų teisių ir pareigų apimtį (į perduodamų teisių apimtį negali įeiti išimtinė bendrijos nario pasyvioji teisė būti išrinktam bendrijos organo... (skaityti viską)

Bendrijų įstatyme nustatyta, kad bendrijos įstatus tvirtina bendrijos nariai susirinkime arba balsuodami raštu. Bendrijų įstatymo 13 str. 1 dalyje nustatyta: "Jeigu pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių... (skaityti viską)

Bendrija (bendrijos narių susirinkimas ar bendrijos nariai balsuodami raštu) pati nustato pirkimo tvarką. Gali būti patvirtintos pirkimo taisyklės, kuriomis vadovausis bendrijos pirmininkas, gali būti priimtas sprendimas leisti naudoti sukauptas lėšas privalomiesiems darbams įgyvendinti valdybos sprendimu, o nuo t.t. sumos – bendrijos narių susirinkimo sprendimu ir pan.