Aukščiausias bendrijos organas - bendrijos narių visuotinis susirinkimas, jis galėtų priimti sprendimą dėl delspinigių priskaitymo, dažniausiai tai (kad susirinkimas gali priimti tokį sprendimą) būna įrašyta ir bendrijos įstatuose (būtina pasižiūrėti savo bendrijos įstatus, gali būti ir kitokių sąlygų).

Priimant sprendimą dėl delspinigių nereikėtų pamiršti, kad jų dydis turi būti pagrįstas protingumo kriterijumi, o pernelyg dideli delspinigiai gali būti ginčijami teisme. Galima remtis šalyje taikoma bendrąja praktika, bendrijai paslaugas teikinčių organizacijų pagal sutartis nustatytais delspinigių dydžiais.

PASTABA. Patirtis rodo, kad skolas išieškoti labiau padeda ne delspinigių taikymas, bet skolų išieškojimas teismine tvarka, kas nėra labai sudėtinga (pretenzija skolininkui, raštas teismui, raštas antstoliui). Dažniausiai užtenka vieno skolos išieškojimo per antstolį, kad asmuo pradėtų atsakingiau vykdyti pareigą mokėti bendrijai įnašus.

PAPILDYMAS.
Vilniaus apygardos teismo 2019 11 15 nutartyje civ. byloje Nr. e2A-1231-912/2019 rašoma:

"Ieškovai teigia, kad susirinkimas negalėjo nustatyti delspinigių už vėlavimą mokėti įmokas, nes pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, delspinigiai gali būti nustatyti tik įstatymuose, sutartyje ar teismo procesiniame dokumente. Teisėjų kolegija sutinka su nurodytu ieškovų argumentu. Bendrijos narių susirinkimas visuotinis susirinkimas neturi teisės nustatyti visiems nariams delspinigių, kaip civilinės atsakomybės netesybų forma. Dėl nurodytos priežasties tenkinta ieškovų reikalavimų dalis ir 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo sprendimas, kurio patvirtinta įmokų mokėjimo ir delspinigių dydis, tiek kiek juo nustatytas delspinigių dydis, pripažintinas negaliojančiu.."

Gali kilti abejonių, kad galimai nepakankamai buvo įvertinta įstatų reikšmė ir bendrijos veiklos specifika, bet jeigu norisi šventos ramybės, galima rinktis taikyti ne delspinigius, bet palūkanas už vėlavimą atsiskaityti, vadovaujantis Civilio kodekso 6.210 str.:

6.210 str. | Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių teisė

1. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
2. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.