Konsultacijos / TURTAS, LĖŠOS, PARAMA / Bendrijos turtas
Šilumos punktas yra tiekėjo nuosavybė. Pagal šilumos ūkio įstatymą šilumos punktą daugiabutyje reikia pirkti pagal pirkimo pardavimo sutartį. Ar visiems butų savininkams pritarus? Jei butas atsijungęs nuo šilumos punkto, ar jis privalo pirkti? Nes atsisakė, nepritaria, nes turi savo dujinį katilą...
Neredaguotas klausimas:
Sveiki, šilumos punktas tiekėjo nuosavybėje.pagal šilumos ūkio įstatymą,šilumos punktą daugiabutyje reikia pirkti pagal pirkimo pardavimo sutartį .ar visiems butų savininkams pritarus? Jei butas atsijungęs nuo šilumos punkto ar jis privalo pirkti? Nes atsisakė nepritaria,nes turi savo dujinį katilą,ačiū
Sveiki, šilumos punktas tiekėjo nuosavybėje.pagal šilumos ūkio įstatymą,šilumos punktą daugiabutyje reikia pirkti pagal pirkimo pardavimo sutartį .ar visiems butų savininkams pritarus? Jei butas atsijungęs nuo šilumos punkto ar jis privalo pirkti? Nes atsisakė nepritaria,nes turi savo dujinį katilą,ačiū
Klausimą uždavė: Marija, 2022-02-05
Paskutinė redakcija: 2022-02-07
Reitingas: (balsavo 0)
Paskutinė redakcija: 2022-02-07
Reitingas: (balsavo 0)
PAPILDYTA 2022 02 07.
Vilniaus šilumos tinklai, pavyzdžiui, pranešė (žr. informaciją Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje), kad didžiąją dalį šilumos punktų, kurių, kaip numato dabartinis įstatymas, gyventojai nėra perėmę nuosavybėn, jie perleis už simbolinę kainą, pavyzdžiui, už 0,29 Eur, taigi, šilumos perėmimo kaina neturėtų gąsdinti namo savininkų. Tiesa, kiekvieno šilumos punkto kaina vertinama individualiai, galbūt ji gali būti ir didesnė.
Šilumos punktas yra neatsiejama kiekvieno centralizuotai šildomo namo inžinerinė dalis. Tai – pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys užtikrinantis tinkamos temperatūros karšto vandens ir šilumos paskirstymą į kiekvieną butą ir patalpą. Bendrijų įstatymo 15 straipsnyje taip pat nurodyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra bendrojo naudojimo objektai.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 str. 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami būtų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Su šiais sprendimais susiję mokestiniai įnašai proporcingai priskaitomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams.
P.S. Net jeigu vienas savininkas nesišildo savo buto centralizuotai, ir šį faktą pažymėjus bendrojo naudojimo objektų apraše nemoka už negaunamą konkrečią paslaugą, jis vis tiek turėtų proporcingai prisidėti prie visų bendrų inžinerinių sistemų priežiūros. Be to, galbūt jis turėtų prisidėti ir prie laiptinės ar kitų bendrųjų patalpų šildymo ir pan.
PAPILDYMAS. Siūlome papildomai pskaityti bylos "BYLA E2-8012-1040/2018" medžiagą, kurioje taip pat rasite šį paaiškinimą:
"Kasacinio teismo praktikoje dėl šilumos energijos vartotojo pareigų yra nuosekliai išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; kt.). Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015)."
Vilniaus šilumos tinklai, pavyzdžiui, pranešė (žr. informaciją Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje), kad didžiąją dalį šilumos punktų, kurių, kaip numato dabartinis įstatymas, gyventojai nėra perėmę nuosavybėn, jie perleis už simbolinę kainą, pavyzdžiui, už 0,29 Eur, taigi, šilumos perėmimo kaina neturėtų gąsdinti namo savininkų. Tiesa, kiekvieno šilumos punkto kaina vertinama individualiai, galbūt ji gali būti ir didesnė.
Šilumos punktas yra neatsiejama kiekvieno centralizuotai šildomo namo inžinerinė dalis. Tai – pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys užtikrinantis tinkamos temperatūros karšto vandens ir šilumos paskirstymą į kiekvieną butą ir patalpą. Bendrijų įstatymo 15 straipsnyje taip pat nurodyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra bendrojo naudojimo objektai.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 str. 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami būtų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Su šiais sprendimais susiję mokestiniai įnašai proporcingai priskaitomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams.
P.S. Net jeigu vienas savininkas nesišildo savo buto centralizuotai, ir šį faktą pažymėjus bendrojo naudojimo objektų apraše nemoka už negaunamą konkrečią paslaugą, jis vis tiek turėtų proporcingai prisidėti prie visų bendrų inžinerinių sistemų priežiūros. Be to, galbūt jis turėtų prisidėti ir prie laiptinės ar kitų bendrųjų patalpų šildymo ir pan.
PAPILDYMAS. Siūlome papildomai pskaityti bylos "BYLA E2-8012-1040/2018" medžiagą, kurioje taip pat rasite šį paaiškinimą:
"Kasacinio teismo praktikoje dėl šilumos energijos vartotojo pareigų yra nuosekliai išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; kt.). Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015)."
Gražjns
MARIJA
Vytautas
Komentuoti