Kaupiamąsias lėšas naudoti galima tik pagal paskirtį - privalomiesiems namo atnaujinimo darbams vykdyti ir avarijų lokalizavimui. Sąmatos turi būti patvirtintos (bendrijos narių visuotiniame susirinkime arba valdybos posėdyje), lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas rangos darbų ar paslaugų pirkimo sutartimis ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais, ūkio būdu atliktų darbų priėmimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais.

Jeigu, pavyzdžiui, avarijos lokalizavimas kainavo daugiau nei turėjote tam sukauptų kaupiamųjų lėšų, turite tą skirtumą papildomai surinkti iš savininkų. 

Jeigu buvo patvirtintas tam tikras kaupiamųjų įmokų tarifas ir pagal tai buvo renkamos kaupiamosios įmokos, bet  surinktos kaupiamosios lėšos buvo panaudotos kitiems dalykams dėl apyvartinių lėšų trūkumo (ko negalima daryti, bet pasitaiko), patartume į tai žiūrėti, kaip į situaciją "pasisikolinome iš kaupiamųjų lėšų fondo". Ir kuo skubiau surinkti lėšų tiems kitiems dalykams apmokėti (kam trūko), ir kuo skubiau grąžinti "pasiskolintas" kaupiamąsias lėšas į atskirą kaupiamųjų lėšų (depozitinę) sąskaitą. Jeigu yra įmokų nemokėjusių skolininkų, skolas reikia išieškoti.

Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje turi gulėti visos pagal patvirtintą tarifą surinktos, bet pagal paskirtį dar neišeistos kaupiamosiso lėšos.

Atsiskaitydami savininkams bendrijų pirmininkai turi pateikti informaciją, kiek buvo planuota surinkti kaupiamųjų lėšų, kiek buvo surinkta, kiek ir kam išleista.

Tam, kad nepritrūktų apyvartinių lėšų, kai, pavyzdžiui, kas nors vėluoja sumokėti įmokas, galima numatyti ir rinkti lėšas nenumatytoms išlaidoms, kurias naudosite, pavyzdžiui, banko, pašto, registrų paslaugoms apmokėti, o likučiu laikinai padengsite skolas.

Patartina finansų politikoje numatyti, kad savininkų gaunamos skolos pirmiausiai būtų priskiriamos kaupiamųjų lėšų skolai padengti, po to bendrijos pirmininko atlyginimui, ir t.t. ar pan.